Objektų sąrašas

„Atostogų parkas“ – tai didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje, kuriame – 15 baseinų Jūsų poilsiui ir sveikatai. Kompleksas įsikūręs Palangos pakraštyje, Žibininkuose. Tai – strategiškai puikioje vietoje esantis gamtos prieglobstis, nuo Baltijos jūros ir Palangos kurorto nutolęs 6 km, nuo uostamiesčio Klaipėdos – 30 km. Komplekse kviečiama mėgautis vandens pramogomis, unikaliomis pirčių programomis, SPA ir sveikatinimo procedūromis, apsistoti viešbutyje ar miško apsuptyje esančiose rąstinėse vilose. „Atostogų parkas“ pirmasis Lietuvoje mineralinį geoterminį vandenį pradėjo naudoti sveikatinimo tikslais, taigi tik šiame…

Piliakalnis – svarbus senovės lietuvių gynybinis kompleksas. Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų. Kadaise čia stovėjo didelė medinė pilis, kurią saugojo natūralios gamtos kliūtys (aplink išsivagojęs Dūkštos upelis) bei įrengti papildomi gynybiniai elementai: pylimai ir grioviai. Šis piliakalnis buvo vienas iš ypač svarbių…

Vilniaus verbos – tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, įvairių raštų, susidedanti iš savitai derinamų įvairiaspalvių džiovintų augalų, sausučių žiedelių, nudažytų skiedrelių, su viršūnėje įpintu pilkų ar žaliai dažytų ežerinių smilgų kuokštu, maždaug pusmetrio ilgio, įvairaus storio. Seklyčioje galima susipažinti su Vilniaus krašto tradicijomis, papročiais ir kultūra. Čia taip pat galima pamatyti įvairių dydžių ir formų, išskirtinai tik Vilniaus kraštui būdingas verbas bei buities reikmenis. Seklyčia turi savo etnografinį verbų rišėjų ansamblį „Cicha…

Dūkštose įsikūręs parko lankytojų centras turėtų būti pirmoji Jūsų stotelė kelionėje po Neries regioninį parką. Tai – vartai norintiems daugiau sužinoti apie kelionių galimybes ir abipus Neries išsidėsčiusias gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Juk šis parkas apima gražiausią Neries slėnio dalį, kurioje jau daugiau nei 10 tūkstančių metų gyvena žmonės – tad pamatyti ir išgirsti yra ką. Lankytojų centre esančioje ekspozicijoje įdomiai, informatyviai ir interaktyviai pateikiama daug informacijos apie šį unikalų Lietuvos kampelį.

Dešiniajame Vokės upės krante įsikūręs Baltosios Vokės dvaras, dar vadinamas Vaidotų dvaru, ilgą laiką priklausė Radvilų giminei, XVIII a. I p. – Radvilų rėmėjui, Naugarduko kaštelionui Antanui Oskierkai, vėliau Žmijovskiams-Olizarams. 1838 m. Vilniaus Teismo rūmų sudarytoje intromisijoje užfiksuota, kad Baltosios Vokės dvaras atiteko Lenskiams. Dvaro rūmai pastatyti XIX a. IV ketv., tuo pat metu pradėtas formuoti geometrinis parkas. Dvaro sodybos ūkinėje-gyvenamojoje zonoje nauji pastatai statyti ir XX a. pr. Po II pasaulinio karo Baltosios Vokės dvare įkurtas tarybinis ūkis, o nuo…

Istoriniai šaltiniai byloja, kad Maišiagalos apylinkėse gyventa dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laikais – XIV a. Nuo XVIII a. pabaigos čia šeimininkavo bajorų Houvaltų šeima, gyvenusi dvare iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Grafas Onufrijus Houvaltas apie 1806 metus inicijavo klasicistinio stiliaus dvaro statybas. Projekto autorius buvo garsus ano meto architektas, Vilniaus universiteto profesorius Mykolas Angelas Šulcas. Deja, architektui mirus, jo idėja buvo įgyvendinta tik iš dalies. Dvaro statybas Onufrijaus anūkui Vitoldui Houvaltui pavyko užbaigti tik XIX a. pabaigoje. Houvalto dvaro paskirtis po…

Istoriniai šaltiniai byloja, kad Maišiagalos apylinkėse gyventa dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laikais – XIV a. Nuo XVIII a. pabaigos čia šeimininkavo bajorų Houvaltų šeima, gyvenusi dvare iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Grafas Onufrijus Houvaltas apie 1806 metus inicijavo klasicistinio stiliaus dvaro statybas. Projekto autorius buvo garsus ano meto architektas, Vilniaus universiteto profesorius Mykolas Angelas Šulcas. Deja, architektui mirus, jo idėja buvo įgyvendinta tik iš dalies. Dvaro statybas Onufrijaus anūkui Vitoldui Houvaltui pavyko užbaigti tik XIX a. pabaigoje. Houvalto dvaro paskirtis po…

Pirmasis žinomas Arvydų dvaro šeimininkas – Vilniaus pilininkas ir Žygimanto Senojo karališkųjų statybų prižiūrėtojas – Ulrichas Hozijus (1524–1535). Vadovavęs pirmojo Vilniaus vandentiekio, karališkųjų malūnų bei mūsų dienų nesulaukusio pirmojo mūrinio tilto per Nerį statyboms Ulrichas dovanojimo raštu iš kunigaikščio gavo dvaro sodybą su ją supančiomis apylinkimis. Po daugiau nei pusšimtį metų trukusio Hozijų šeimininkavimo dvare, jis buvo padovanotas Vilniaus Jezuitų akademijai. Jezuitai Arvydų dvarą valdė iki pat ordino panaikinimo 1773 m. Karaliaus Stanislovo Poniatovskio privilegija perleido dvarą LDK raštininkui, Bresto vaivadai Mikalojui Lopačinskiui…

Apie 1 km į pietvakarius nuo Medininkų, Juozapinės valstybiniam geomorfologiniam draustiniui priklausančiame Medininkų aukštumos moreniniame masyve, yra Juozapinės kalnas (293,6 m.). Kalva susidarė priešpaskutiniame ledynmetyje iš moreninio priemolio ir priesmėlio. Juozapinės kalnas ilgai buvo laikomas aukščiausiu Lietuvos tašku, bet 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai nustatė, kad aukščiausias Lietuvos taškas yra netoliese esantis Aukštojas (293,84 m). 1990 m. ant kalno pastatytas paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui.

Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Jį galima aplankyti Vilniaus rajone, šalia Medininkų kaimo esančiame Juozapinės geomorfologiniame draustinyje. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį. Aukštojo kalnas – ypatingą simbolinę prasmę turintis Lietuvos gamtos objektas, jis yra išskirtas iš apskrities žemės ūkio naudmenų ir perleistas turizmo bei kultūros reikmėms. Čia vykdomi įvairūs projektai, ant kalno organizuojami meniniai renginiai.