Objektų sąrašas

Rokiškio dvaro lankytojai būtinai turėtų užsukti į sode stovintį kaimišką kluoną. 1959 m. buvo įgyvendintas sumanymas šalia Rokiškio dvaro ansamblio pastatų steigti liaudies buities muziejų. Tai buvo pirmasis liaudies buities muziejus Lietuvoje po atviru dangumi. Šis sumanymas pribrendo, nes kito buities kultūra, pertvarkomos viensėdijos, nyko senieji tradiciniai pastatai, jų statymo būdas. Kad būtų išsaugotas liaudies buities savitumas, iš rytų Aukštaitijos kaimų į Rokiškio krašto muziejaus parką buvo perkeliami senieji XIX a. valstiečio sodybos pastatai. 1970 m. atgabentas ir pastatytas kluonas, kuriame…

Rokiškio dvaro rūmai (krašto muziejus) pastatyti 1801 metais klasicizmo stiliumi pagal nežinomo architekto projektą. 1905 metais centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų. Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, kuriame yra per 100 tūkst. eksponatų. Lankytojai čia gali pabuvoti autentiškame grafų valgomajame, didingoje menėje, medžioklės ir daugelyje kitų kambarių. Salėse eksponuojamos muziejuje išsaugotos dvarų buities ir paveldo vertybės: grafų baldai, indai, skulptūros, paveikslai, fotografijos, unikali Baltijos šalyse grafų drabužių…

Onuškio istorijos visuomeninis muziejus įkurtas dar sovietmečiu. Kultūros darbuotoja Onuškyje jau dvidešimt ketverius metus kaupė ir eksponavo medžiagą apie žemės ūkio pasiekimus, draugiškus ryšius su vokiečiais ir latviais. Pamažu medžiagos rinkimas muziejui plėtėsi ir gilėjo. Šiuo metu saugoma apie 400 muziejinės vertės daiktų: etnografijos – 50, religijos, numizmatikos – 60, buities reikmenų – 180 ir t.t.

Lekėčių girininkijos miško informacinis centras, vadinamas tiesiog miško muziejumi. Mažutis jaukus muziejėlis kviečia pažinti apylinkių miškų augaliją ir augmeniją, girininkijos istoriją. Centre pristatoma daugiau nei 1000 gyvūnų, įvairių gamtos ir miškininkystės istorijos eksponatų, iškamšos, brakonierių darbo įrankiai. Centre esančioje salėje demonstruojami filmai apie Novaraisčio ornitologinį draustinį.

Paliekio dvaras -tai nėra tikras dvaras, o tiesiog rekonstruotos neveikiančio darželio patalpos, kurios buvo pritaikytos turizmui, pramogoms, maitinimui, apgyvendinimui. Taigi, Paliekio dvaras iš tikrųjų yra kultūros ir poilsio centras. Taip pat jį galima įvardinti ir kaip svečių namus, pastate iš viso yra 24 miegamieji kambariai. Centre yra vieno rūsys, kuriame gaminamas vynas iš Lietuviškų uogų ir vaisių. Paliekio dvaro interjerui pasirinktas prabangus baroko stilius. Paliekio dvaras kviečia rengti vestuves, konferencijas ir kitas šventes, taip pat organizuoja banketus, furšetus, lietuviškų vynų degustaciją. Dvarą…

Kudirkos Naumiestyje, apglėbęs Šešupę, stovi grakštus gelžbetoninis Dr. Vinco Kudirkos tiltas, kurio istorijos ištakos siekia senus laikus. Mediniai tiltai šioje vietoje buvo statomi 1877, 1915, 1917 metais. Vykstant karo veiksmams, traukiantis įvairioms kariuomenėms jie buvo deginami. Ketvirtojo, jau gelžbetoninio, tilto statyba per Šešupę (greta senojo iš vakarų pusės) pradėta 1938 m. Pastačius tiltą prie jo turėklų buvo pritvirtintos dvi skulptoriaus J. Zikaro sukurtos paminklinės plokštės – bareljefai ir tiltas gavo  dr. Vinco Kudirkos vardą. Iškilmingas tilto atidarymas taip ir neįvyko, nes buvo atidėtas, kol nebus…

Viduramžiais čia būta vienos svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais, o šiandien lankytojų akis džiugina nuo 5 piliakalnių viršūnių atsiverianti Nemuno juostos mėlynė. Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio piliakalnių kompleksas istorine, archeologine ir kultūrine prasme laikomas svarbiausiu po Kernavės. Teritorija sutvarkyta, įrengti suoliukai, pavėsinės ir net žaidimų aikštelė vaikams. Galima apeiti visus piliakalnius sekant rodyklėmis, tačiau reikia nusiteikti įveikti nemažai medinių laiptelių, o kam lipti sunkiau, galima tiesiog pasivaikščioti tarp piliakalnių įrengtais takais.

Sintautų pagrindinėje mokykloje įkurtas Sintautų krašto istorijos ir literatūros muziejus, jo rinkinyje saugomos knygos, spaudos leidiniai, fotonuotraukos, garsajuostės, paveikslai, portretai, prisiminimų aprašymai, mokinių rašiniai. Ekspozicijoje – Sintautų krašto žymūs žmonės: Pr. Vaičaitis, J. Pikčilingis, S. Banaičio, Vailokaičio šeimos, P. Orintaitė ir kt., Sintautų mokyklos ir šio krašto istorija.

Mūrinę Birštono bažnyčią 1900-aisiais suprojektavo garsus architektas Vaclovas Michnevičius. 1909 m. bažnyčia pašventinta šv. Antano Paduviečio titulu. Birštono bažnyčia yra neogotikinė, su aukštu bokštu. Vidus trijų navų, skliautuotas, grindys iš akmens plokščių, mozaikinės. Bažnyčios centriniame altoriuje yra Aušros Vartų Švč. M. Marijos paveikslas (autorius Stanislovas Gobiata), kairės pusės šoniniame altoriuje esantis paveikslas „Šv. Juozapas su Kūdikėliu“ kaip manoma yra iš buvusios XVIII a. Birštono medinės bažnyčios. Bažnyčios vargonus ~1908 m. pastatė žymus Kauno vargonų meistras Jonas Garalevičius.

Birštono miesto centrinis parkas – tai miškas mieste, kuriame natūraliai susiformavęs takų tinklas. Parkas užima 25 ha plotą. Šalia parko įrengta Vasaros estrada, kurioje vyksta miesto šventės, organizuojami įvairūs renginiai. Greta auganti ilgaamžė pušis, įtraukta į saugotinų gamtos paminklų sąrašą. Parke įrengti įvairios paskirties sporto, skulptūrų, dviračių ir poilsio takai iš bazalto dangos žaismingai įsiliejančių į parko kraštovaizdį. Sporto takas: krepšinio, vaikų žaidimų, riedlenčių aikštelės, mini golfo takeliai, įrengta dešimt treniruoklių, kuriais galima mankštinti beveik visas raumenų grupes. Parke suformuotas ir…