Objektų sąrašas

Vilniaus krašte nuo seno gyveno skirtingų kultūrų, kalbų bei religijų žmonės. Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių ir kitų tautų tradicijos, papročiai bei amatai sudaro turtingą ir margą šio krašto istorinį-kultūrinį paveldą. Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje veikia nuolatinės ekspozicijos, kurių didžioji dalis skirta etnografijos pristatymui. Lankytojai yra supažindinami su archeologijos, daiktų, dailės, dokumentų, fototekos, numizmatikos, spaudinių ir tekstilės rinkiniais. Muziejuje ir jo filialuose nuolat vyksta įvairios liaudies meno, rankdarbių, tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros parodos. Daiktus ekspozicijai savanoriškai padovanojo žmonės. Muziejaus rinkiniai kasmet papildomi per…

Dvaras minimas nuo 1483 m. XVI a. – XVII a. priklausė Petkevičiams, XVIII a. pirmoje pusėje – Stanevičiams, vėliau, iki Antrojo pasaulinio karo – Jelenskiams. Dabartiniai rūmai iškilo 1860 m. Yra išlikę ir kiti statiniai. Vietos ypatingumą galima vertinti pagal čia ilgus metus veikusius vienuolynus (dominikonų, kanauninkų, misionierių).   Jelenskių giminė Glitiškių dvarą valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Dvaras rusų kariuomenės išgrobstytas per Pirmąjį pasaulinį karą. Per nacių okupaciją Glitiškių dvarą administravęs vokiečių okupacinės valdžios paskirtas V. Komaras maistu ir pašaru…

Glitiškių ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu.  Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 7,40 m, medžio aukštis – 24 m., lajos aukštis – 20 m. Medis pasiekė gamtinę brandą ir yra degeneracijos fazėje. Glitiškių ąžuolas yra trečias pagal storį ir pirmas pagal aukštį ąžuolas Lietuvoje. Prie šio ąžuolo, pasak pasakojimų, 1831 m. sukilęs prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavę į Vilnių ir įsitraukę į sukilėlių gretas. Dabar ąžuolas pasitinka kiekvieną atvykusį…

Maišiagalos gyvenvietės istoriją praturtino čia apie pusę amžiaus gyvenęs prelatas Juzefas Obrembskis. Šviesaus atminimo dvasininkas kunigavo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje ir šalia esančioje klebonijoje praleido apie 50 savo gyvenimo metų – iki mirties. Juzefas Obrembskis tikinčiųjų minimas su išskirtine pagarba. Lenkijosje gimęs dvasininkas iš bene 80 kunigystei pašvęstų savo gyvenimo metų apie 50 praleido Maišiagaloje. Jam buvo suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio titulas, auksinis kryžius „Už nuopelnus Lenkijai“. Vilniaus krašto patriarchu vadintas prelatas Obrembskis buvo vienas seniausių Lietuvos…

Vyžulionių dvaro rūmai pastatyti 1907 metais. Iki Antrojo pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė baudžiamosios teisės profesoriui, Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriui, advokatui Bronislavui Vrublevskiui . Pokario metais dvare įkurta sanatorija nuo tuberkuliozės besigydantiems ligoniams, vėliau tuberkuliozės ligoninė. Apie 2003 metus ji prijungta prie Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės. Kad dvaro patalpose buvo ligoninė, liudija pastogėje likę gyvsidabrio termometrai, medikamentai. Kai kuriuose kambariuose likę medicinos įrangos. Vyžulionių dvaras, kuriame buvo įsikūrusi tuberkuliozės ligoninė, gerą dešimtmetį buvo visų užmirštas, kol…

Pikeliškių dvaras tai XVIII a. viduryje statyti gana kuklūs klasicistinio stiliaus vieno aukšto rūmai, kuriuos juosia nedidelis parkas su įspūdingais šimtamečiais medžiais. Pikeliškių dvaro sodyba yra pripažinta vietinės reikšmės architektūriniu bei kraštovaizdžio paminklu. Rašytiniai duomenys byloja, kad XVIII a. pirmoje pusėje dvaras priklausė Smolensko sargybininkui Jonui Meduneckui, vėliau – Vilniaus Šv. Jurgio kanauninkų vienuolynui, Medunecko giminaičiams. Labai storos dvaro sienos ir milžiniški krosnių kokliai liudija, kad dvaras galėjo būti pradėtas statyti XVIII a. viduryje. Įdomu tai, kad Pikeliškių dvaro savininkai nedalyvavo 1831 bei…

Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XVI a. Pirmieji žinomi savininkai buvo LDK politinis veikėjas I Lietuvos Statuto autorius grafas Albertas Goštautas. Liubavo dvaras iki pat XX a. vidurio išliko aukščiausių valdžios pareigūnų nuosavybe, garsėjo ne tik gamtos turtais, bet ilgainiui tapo mėgstama šviesių aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija. Barokinio stiliaus Liubavo dvaro oficina statyta XVIII a. Vieno aukšto pastate buvo apgyvendinami dvaro tarnai. Jiems skirtuose butuose jie galėjo įsikurti su šeimomis. Dvare buvo įdarbintas ūkvedys, kambarinės, raštininkas. Dabar…

Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XVI a. Pirmieji žinomi savininkai buvo LDK politinis veikėjas I Lietuvos Statuto autorius grafas Albertas Goštautas. Liubavo dvaras iki pat XX a. vidurio išliko aukščiausių valdžios pareigūnų nuosavybe, garsėjo ne tik gamtos turtais, bet ilgainiui tapo mėgstama šviesių aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija. Barokinio stiliaus oranžerija pastatyta XVIII a. Netoli upelio iškilusios oranžerijos architektūra panaši į oficinos. Sienos buvo puoštos ornamentais. Liubavo dvaro oranžerija buvo viena mėgstamiausių gėlėmis besidomėjusio paskutiniojo dvaro šeimininko Rapolo…

Antašavos dvaro ansamblis stovi Antašavoje, Kupiškio rajone. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, o naujuosus 1809–1810 m. dvaro savininko Hiacinto Antašauskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Pastatyti 1812–1816 m. (visi darbai 1811–1820 m.). Iki II pasaulinio karo pabaigos rūmai buvo naudojami kaip reprezentacinis gyvenamas pastatas. Pokario metais įsikuria kolūkio valdyba. 1951 m. perduoti švietimo skyriaus žinion. Išlikusi dvaro sodybos išplanavimo struktūra priskirtina koncentruotam centriniam dvarų sodybų tipui. Sodybos užstatymą formuoja sodybos centre išlikusi 2 pastatų grupė: XIX a. pr. prof. Mykolo…

Sartų ežero apžvalgos bokštas stovi Sartų regioninio parko teritorijoje. 2006 m. jis pastatytas privačiomis lėšomis. Sartų ežero apžvalgos bokštas yra 33 metrų aukščio. Užkopus metaliniais laipteliais iš viršaus atsiveria prieš daugybę tūkstančių metų slinkusių ledynų suformuotas dabartinio Sartų regiono parko kraštovaizdžio reljefas, Sartų ežero vaizdinga panorama. Sartai – ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje (1337 hektarai). Didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – 500 metrų. Kranto linija vingiuoja beveik 80 kilometrų. Ežere yra 7 salos. Didžiausia sala yra 6,5 hektaro…