Objektų sąrašas

Skverelyje, netoli Jurgio Pabrėžos paminklo, 2018 m. buvo atidenktas regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtas taktilinis žemėlapis (skulptorius Mantas Petreikis). Šiame naujame mažosios architektūros statinyje pavaizduotas Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksas kartu su Vilniaus gatve, Akmenos upe ir J. Pabrėžos gatvės šlaite esančia Lurdo grotos teritorija.

Ledyno tema lankytojų centro ekspozicijoje atskleidžiama stilizuotu parko reljefu, suformuotu ant lubų ir apjungiančiu visus centro kampelius. Šis paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas simbolizuoja parke esančias atodangas bei plokščiadugnius Erlos, Salanto ir Minijos upių slėnius. Visur gausu riedulių bei kerpių motyvų. Kerpės, augančios ant akmenų, simbolizuoja ilgaamžiškumą, perpasakoja per tūkstančius metų gamtoje vykusius pokyčius. Lankytojas supažindinamas ne tik su šio krašto gamta, bet ir su kultūra. Čia galima „gyvai“ išgirsti žemaičių tarmę, daugiau sužinoti apie tradicinę architektūrą, archeologijos paveldą. Lankytojai turi…

Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba, garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Jį įkūrė Vilius Kazimieras Orvidas (pranciškonas brolis Gabrielius, O. F. S.), padedamas savo tėvo Kazimiero Orvido. Orvidų sodyba susideda iš daug dalių – akmenų, medžių, tanko, senų daiktų ir t.t. Apie ją nieko negali spręsti be visumos, pamatęs vieną akmenį. Gali studijuoti kiekvieną nedidelį tos visumos elementą, bet viskas susideda iš kompozicijų. Iš pradžių atrodo, kad tai paprastas akmuo, bet įsižiūrėjęs gali pastebėti, jog kažkas yra pakeista, kad sudarytų dar didesnę…

Bažnyčia pastatyta 1610–1617 metais Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių fundacija (restauruotas 1971–1978 m., 1980–1982 m.). Tai viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia Žemaitijoje. Bažnyčioje vyrauja įvairūs stiliai – gotika, renesansas, barokas. Viduje įrengti septyni barokiniai altoriai. Yra seniausi Lietuvoje žinomi vargonai, garsus šv. Antano Paduviečio paveikslas, gausiai ornamentuotos ir paauksuotos vienuolių choro stalės su pranciškonų kankinių portretais, bažnyčios fundatorių J. K. Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos herbais ornamentuotos pagrindinės bei jų portretinėmis pusfigūrėmis puoštos zakristijos durys, Kristaus ir…

Renka, kaupia, parengia ir nemokamai teikia informaciją apie turizmo paslaugas ir kitus turizmo išteklius.

Kretingos rajono kultūros centro istorija prasideda nuo 1945 m. Kultūros centras įgyvendina kultūrines, edukacines programas, rūpinasi etninės kultūros globa, organizuoja meno mėgėjų kolektyvų, būrelių, studijų kultūrinę veiklą, rūpinasi meno mėgėjų kolektyvų parengimu ir dalyvavimu Dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, organizuoja valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimą, kuria ir įgyvendina koncertines, meno programas, organizuoja tarptautinius, respublikos, regiono ir rajono renginius (festivalius, koncertus, konkursus), rengia parodas, koncertines mėgėjų meno kolektyvų keliones, poilsio vakarus.

Kretingos dvaro medinis vandens malūnas žinomas nuo XVI a., o akmenų mūro pastatytas 1770-1771 m., valdant dvarą Vilniaus vyskupui Ignotui Masalskiui. Grafas Juozapas Tiškevičius jį rekonstravo, pristatydamas fachverkinį antstatą, ir 1878 m. įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę ir dvaro stalių dirbtuves. Tarpukariu čia veikė grafų Tiškevičių aliejaus fabrikas „Oelit“, saldainių dirbtuvė, medaus ir sirupo dirbtuvė „Šatrija“. XX a. antroje pusėje pastate buvo Kretingos valstybinio ūkio malūnas ir sandėlis. Malūne šiuo metu įrengta etnografinė ekspozicija „Saulės ratu“, kuria norima parodyti žemę mylinčius ir…

Grafų Tiškevičių valdymo metais buvo išplėtotas šiltnamių ūkis. Išliko vienas šiltnamis, statytas XIX–XX a. sandūroje greta grafų Tiškevičių dvaro ratinės. Pastatas iš abiejų galų turėjo mūrinius priestatus, reikalingus erdviam stikliniam šiltnamiui prižiūrėti. Juose dvaro daržininkai laikė įrankius, viename priestate stovėjo krosnis, kuria buvo apšildomas šiltnamis. Dvaro šiltnamis buvo vieno aukšto, pailgo, stačiakampio plano. 2011–2013 m. rekonstruotas dvaro šiltnamių priestatas su buvusia katiline. Atstatyta tik dalis buvusio šiltnamio, kita dalis, privatizavimo laikotarpiu tapusi privačia nuosavybe, toliau nyksta. Abi šiltnamio dalys yra valstybės…

Kretingos miesto Rotušės aikštė (XVII a. urbanistikos paminklas) ir Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1931 m. Kretingos šaulių kuopos (meistras – Jonas Akinskas), atstatytas 1990 m., Rotušės aikštėje, Kretingos miesto centre, Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti.

Pastatyta pagal Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdį. Tikima, kad Švč. Mergelės Marijos skulptūra ir šalia trykštantis šaltinis, kaip ir tikrojo Lurdo, turi stebuklingų galių. Šalia prie užtvankos glaudžiasi buvęs vandens malūnas (išmūrytas 1822 m.).