Objektų sąrašas

Pirmą kartą Kazokinės dvarvietė paminėta 1738 metų inventoriuje. Vadinamas Koziczyna. Dvaro sodyba tuo metu buvo nedidelė: namas su kamara, kepykla, svirnas, stainia. Valdė Bortkevičių giminė. 18 a. pab. dvaro teritorija išsiplėtė. 19 a. antroje pusėje dvaras jau priklausė Švenčionių apskrities Zablatiškės valsčiui. 1921 m. dvaro žemės bendras plotas sudarė 444 dešimtines. Lenkų okupacijos metais dvaras priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Iki šių dienų dvaro pastatų išliko nedaug. Autentiški išliko tik karvidės-arklidės fasadų architektūrinio dekoro elementai….

Ignalinos rajono TIC formuoja patrauklų, svetingą, konkurencingą Ignalinos m., Strigailiškio ir Palūšės gyvenviečių, kaip kurortinių vietovių įvaizdį ir teikia vartotojams turizmo informaciją.

Paliesiaus dvaro ansamblis suformuotas XVIII a. pab.− XIX a. pr., dvarvietę sudarė pagrindiniai rūmai su šalia buvusia koplyčia, kumetynas, arklidės, ledainė, tvartai ir pirtis, buvo sukaupta turtinga biblioteka. Nuo 1736 metų dvaras priklausė Livonijos valdžios pareigūnų Kublickių šeimai, kuri giminiavosi su LDK didikais Soltanais. Valdant Kublickiams XIX a. pr. buvo pastatytas gyvenamasis namas su arklidėmis, dabar vadinamas Prižiūrėtojo namu. XIX a. vid. – XX a. vid. dvaras išgyveno nuopuolį. Turtas buvo išgrobstytas, o dvarui priklausę pastatai apgriauti. Pažymėtina, kad 1956 m. dvaro rūmai,…

Vidiškių dvaras dvaras minimas XVIII a. antroje pusėje (1782, 1784). Jis tuomet priklausė ponui N. Ragožai. Dvare buvo 19 ūkinių ir gyvenamų pastatų: vienaaukščiai mediniai klasicistinio stiliaus bruožų turintys dvaro rūmai, 6 dvaro darbininkų gyvenamieji namai, malūnas, pirtis, daržinė, 5 tvartai, kluonas, kalvė, svirnas, ledainė.  1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, priklausė kolūkiui, o dalis buvusių dvaro žemių visai šalia sodybos atiteko sodininkų bendrijai. Klasicizmo stiliaus Vidiškių dvaro rūmų ansamblis – atgimęs XIX a. Rytų Aukštaitijos perlas. Dabartinis dvaro savininkas, padedamas projektuotojų,…

25 metrų aukščio apžvalgos bokštas įkurtas Ignalinoje, šalia Lietuvos žiemos sporto centro prie Žaliojo ežero. Nuo bokšto atsiveria šalia esančio Žaliojo ežero ir Žiemos sporto centro vaizdas (slidinėjimo trasos, dviračių ir riedutininkų takeliai). Taip pat galite pamatyti Ignalinos miestą, Vidiškių bažnyčios stogos, Ažušilės kraštovaizdžio draustinio miškai.

Strigailiškio kaimo seklyčioje įrengtoje muziejnėje ekspozicijoje pasakojama Ignalinos krašto žuvininkystės ūkio istorija, pristatomi senieji verslinės ir mėgėjiškos žūklės įrankiai.  Tradicinio amato gyvybingumą, vaizdinį ir pažintinį, pristato virtualioje modernioje aplinkoje kelių aspektų pojūčiais. Makete veikia įvairios liečiamos vaizdinės priemonės, kurias naudojant šiuolaikiškai supažindina su etnografinės žvejybos virtualia tradicija (žuvų rūšys, „bobos“ mechanizmo sukimas, kraštovaizdis artimas realybei) ir kt.

Sodyba ir lauko muziejinė ekspozicija yra išsidėstę ant dviejų vaizdingų kalvų, kurias skiria tekantis Tauragnos upelis. Kalvos šlaite, kur išsidėstę senoviniai gulstieji bei statieji kelminiai aviliai, Jus pasitinka lietuvių bičių dievo Babilo skulptūra. Senovinėje pirkioje lankytojai susipažįsta su Lietuvių tautos bitininkavimo istorija, kokiu būdu drevininkai apsaugodavo bites nuo meškų, kurios tuo metu Minčios girioje buvo įprasti žvėrys. Senoviniame svirne veikia krašto dailininkų parodos, trečiame, anksčiau buvusiame ūkiniame pastate eksponuojami bitininkų-stalių darbai, jų įrankiai, senoviniai medsukiai. Apžiūrėję eksponatus, nusileidę prie upelio, kur…

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kuria buvo žavimasi visais laikais, Simne pastatyta 1520 m. Jono Zaberezinskio rūpesčiu. Tai seniausias statinys Užnemunėje ir vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje. XX a. pr. viename laikraštyje buvo apibūdinta, kaip „panaši į tvirtovę, storų ir aukštų sienų bažnyčia.“ Joje gausu meninę vertę turinčių sakralinės dailės kūrinių. Bažnyčioje yra Švč. Marijos Rožinės altorius, kuriame kabo Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Bažnyčios dešinėje pusėje yra įmūrytas „gėdos akmuo“. Bažnyčia 1655 m. buvo smarkiai nuniokota Rusijos kariuomenės….

Rotušės aikšte 1990 m. buvo pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centrą puošusi trikampė Komjaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Didžiuma aikštę supusių XX a. pradžios prekybos ir gyvenamųjų namų buvo nugriauti, 1987 m. pradėjus statyti dabartinį Rotušės pastatą, kuris baigtas 1989 m.

Garsiausias Alytaus krašte Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio kalnu. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria viena iš gražiausių šalies panoramų: plati Nemuno juosta, priešais ošia Punios šilas. Prie piliakalnio pastatytas akmuo su iškaltomis Maironio eilėmis apie legendinį kunigaikštį Margirį: „Tai kapas Margio milžinų!“. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjo kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 m. čia vyko garsusis Pilėnų mūšis. Pilies gynėjai ir gyventojai nutarė verčiau žūti liepsnose nei pasiduoti į nelaisvę. Kryžiuočiams pavyko pralaužti pilies užtvaras. Apgultieji lietuviai, vadovaujami Margirio, matė,…