Objektų sąrašas

Pažintinis takas „Žodis girios draugui“ įrengtas Santakio miške, Maždaug vieną kilometrą besidriekiantis takas prasideda Užuperkasio kaime. Eidami šiuo Valkininkų miestelyje įrengtu pažintiniu taku, ne tik grožėsitės mišku, bet ir susipažinsite su miško aplinka, augmenija, miškininkų darbais. Turistinį – pažintinį taką puošia įvairūs stendai, mažoji architektūra, dekoratyvinės tvorelės. Urėdijos ir Valkininkų stenduose paskaitysite apie šio krašto svarbiausias istorines datas, susipažinsite su legendomis apie Valkininkų pavadinimo kilmę. Nuo tako atsiveria ypač gražūs Merkio upės vingiai su vaizdingais, nuplautais smėlio krantais. Kelionė neprailgsta, nes…

Dūkštų ąžuolynas – tai pats didžiausias ir vienas seniausių natūralių ąžuolynų visoje Lietuvoje. Senesnių nei 200 metų ąžuolų paunksmėje namus sau randa daugybė rūšių retų ir nykstančių gyvūnų, augalų, grybų bei kerpių. Palei pažintinį taką įrengti informaciniai stendai. Juos paskaitę, galėsite susipažinti su gamtinėmis ąžuolyno vertybėmis. Take Jus stebins ir lydės dievų, deivių ir kitų mitologinių personažų skulptūros. Ši kelionė, susipažįstant su 38 medinėmis skulptūromis, nukels Jus į mitinius laikus, kai paskutiniai Europos pagonys, lietuviai, ąžuolų giriose garbino savo dievus….

Karmãzinų piliakalnis prie Karmazinų kaimo. Piliakalnis, vadinamas Viršupiu, yra apie 0,8 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, apie 40 m į vakarus nuo Dūkštos dešiniojo kranto. Žemą Dūkštos slėnio kalvą supa daubos ir pelkės. Tai nedidelis piliakalnis, todėl manoma, kad jis nebuvo nuolat apgyvendintas, o naudotas kaip slėptuvė gelbėtis nuo užpuolusių priešų. Archeologų manymu, Karmazinų piliakalnis nuo VI a. prarado gynybinę funkciją ir tapo šventviete – alkakalniu, kuriame vykdavo apeigos dievų garbei.    

2008 metais, Pagėgiams švenčiant 701-ąjį gimtadienį, atvėrėme duris pagėgiškiams ir miesto svečiams. Norėjome sukurti vietą, kurios eksterjeras atskleistų savitą Mažosios Lietuvos architektūros grožį, interjeras pasitiktų Paryžiaus senamiesčio kavinukės jaukumu, o patiekalų ir gėrimų asortimentas palepintų net išrankiausio kliento gomurį.

Opstainių (Vilkyškių, Raudondvario) piliakalnis – tai vienas iš virtinės piliakalnių, stūksančių prie Jūros upės ir Nemuno santakos, archeologų jau įmintomis ir dar menamomis mįslėmis apie skalvių genties gyvenimą ir žūtbūtines kovas su kryžiuočiais. 19 a. šį piliakalnį išgarsino Tilžės mokytojas, etnografas Eduardas Gizevijus, užrašęs padavimus ir legendas gaubiančias šios vietos praeitį. Dabar piliakalnis pritaikytas lankymui: nukirsti medžiai ir krūmai slėpę piliakalnį, sutvirtinti statūs (apie 20 m. aukščio) šlaitai, nutiestas pėsčiųjų takas, įrengtas tiltelis per Opstės upelį, o iki piliakalnio viršaus…

Tiltas nutiestas 1914 metais per Šyšos upę. Tai senamiesčio urbanistikos paminklas ir vienintelis sausumos kelias vedantis į Rusnės salą.

Keturių žvaigždučių verslo klasės viešbutis „Navalis“ siūlo ramų ir komfortišką poilsį standartinės, verslo ir liukso klasės kambariuose ar apartamentuose su lauko terasa. Modernus verslo klasės viešbutis „Navalis“ įsikūręs sename, bet atnaujintame 1863 m. statybos pastate. Siekiant išlaikyti pastato istorinį paveldą buvo išsaugotos kai kurios autentiškos architektūrinės detalės, todėl viešbučio registratūroje galėsite išvysti dalį raudonų plytų sienos. Viešbutyje siūlomi 28 patogūs numeriai ir dvi modernios konferencijų salės.

Klaipėdos uosto vartus sudaro pietinis ir šiaurinis molai. Šis uosto akvatorijos statinys saugo uostą nuo bangavimo, ledonešio, užnešimo sąnašomis. Klaipėdos uostas turi du lygiagrečius molus, pietinio molo ilgis – 1227 m, o šiaurinio – 1158 m. Jie pastatyti ant polių. Viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais. Šiaurinis molas buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietininis – nuo 1847 m. iki 1861 m. Šių molų funkcija – nukreipti Danės upės…

Salės išmatavimai: plotas 330 kv.m (16,5 m pločio, 20 m ilgio, 6,5 m aukščio).

Balbieriškio atodanga randasi kairiajame Nemuno krante, kur nuo aukšto skardžio atsiveria vienas gražiausių Lietuvos peizažų į upę ir jos slėnį su pievomis bei šilais. Dėl geologiškai unikalių, ypač vertingų stačių šlaitų ir įspūdingo reginio dar 1974 metais ši atodanga paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Pagrindinė atodangos dalis yra 1700 m ilgio ir 40 m aukščio. Stovėdami ant apžvalgos aikštelės matote Nemuno vingį, šilais apaugusius krantus, o tolumoje iki horizonto driekiasi Buktos miškas. Tai – viena iš populiariausių fotosesijų vietų.