Objektų sąrašas

Paliesiaus dvaro ansamblis buvo suformuotas XVIII a. pab.−XIX a. pr., dvarvietę sudarė pagrindiniai rūmai su šalia buvusia koplyčia, kumetynas, arklidės, ledainė, tvartai ir pirtis, buvo sukaupta turtinga biblioteka. Krašto ūkinis bei kultūrinis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Paliesiaus dvaru. Nuo 1736 metų Paliesiaus dvaras priklausė Livonijos valdžios pareigūnų Kublickių šeimai, kuri giminiavosi su LDK didikais Soltanais. Kublickiai Paliesiaus dvaro neteko po XIX a. sukilimų, tuomet dvaro šeimininkai keitėsi, dalis dvaro žemių buvo padalintos į sklypus bei parduotos valstiečiams. Prižiūrėtojo namas –…

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. 2002 m. parką papuošė Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.

Tarp dviejų ežerų Parsvėtaičio ir Persvėto stovintis dvaras buvo įkurtas 1862 m. Kūrėsi XVIII a. pab. – XIX a., valdant iš pradžių Giedraičiams, Stabrovskiams.  Nuo 1813 m. valdė Beganskiai, kurie suteikė rūmams ryškius klasicizmo bruožus. 1901 m. dvaras atiteko Vilniaus universiteto auklėtiniui, filomatų draugijos kūrėjui, poetui ir geologui Tomui Zanui. Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. 1939-1944 m. dvare buvo įsikūrusi Žemesnioji žemės ūkio mokykla. Iki šiol galima grožėtis klasicistinio stiliaus dvaro rūmais ir netaisyklingo geometrinio plano dvaro parku. Rūmai vienaaukščiai…

Tai vieta vaizdingame Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur gali pamatyti daugiau paukščių nei kada nors esi matęs ir išgirsti daugiau jų balsų nei kada nors esi girdėjęs. Apsilankę susipažinsite su ,,Paukščių kaimo’’ sparnuočiais, sužinosite apie paukščius. Apie šiuos sparnuočius šeimininkė gali valandų valandas pasakoti, nes tik ,,Paukščių kaime’’ gyvena daugybė naminių paukščių rūšių. Tarp jų yra kilusių iš Afrikos. Vaišinsimės milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene iš įvairių paukščių kiaušinių ir ką tik išvirta kvapnia žolelių arbata. Apžiūrėsite naujai parengtą naminių paukščių…

Malūnas pastatytas XIX a. antrojoje pusėje. Malūno pastatas vieno aukšto, su rūsiu ir pastogės patalpomis. Jame išliko dalis senosios malūno įrangos. Nuo 2007 m. malūno pastatas priklauso Vilniaus archivyskupijai. Šalia malūno rasite užtvanką su tiltu, čia dažnai atvyksta maudytis poilsautojai. Šis malūnas apipintas įvairiomis legendomis apie velnius, todėl šalia stovi kelios tautodailininko Teofilio Patiejūno velnių skulptūros. Šiuo metu Gaveikėnų vandens malūnas yra ne velnių, o dvasininkų poilsio vieta.

Ignalinos krašto muziejuje galima susipažinti su šių vietų ir gyventojų istorija, jų amatais, papročiais ir tradicijomis. Muziejų sudaro keletas ekspozicijų, parodančių senuosius Ignalinos krašto gyventojų papročius, amatus ir gyvenimo būdą. Etnografinėje ekspozicijoje išvysite įvairius XIX ir XX a. naudotus daiktus, įrankius ir prietaisus. Lankytojams nušviečiamas ir visas ano meto žmogui labai svarbaus augalo – lino – kelias nuo sėjos iki lovatiesės ar staltiesės. Ežerų krašte labai svarbus užsiėmimas – žvejyba. Jai skirtas detalus ir kruopščiai padarytas maketas, kuriame paaiškinami įvairūs senoviniai…

1929 m. pastatyta medinė koplyčia, priklausiusi Vidiškių parapijai. 1933 m. Gardino karinis dekanas kunigas Kazimieras Suchockis pašventino medinę bažnytėlę. 1938 m. pradėta naujos bažnyčios statyba, kurią nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Neužbaigtą bažnyčią po karo sovietinė valdžia nusavino. 1988 m. paskelbtas naujos bažnyčios projektavimo konkursas, kurį laimėjo architektas Ričardas Krištapavičius ir dizaineris Vincas Dineika. 1989 m. J.E. arkivyskupas Julijonas Steponavičius pašventino būsimosios bažnyčios kertinį akmenį. 1990 m. įsteigta parapija. 1999 m. baigta statyti nauja mūrinė bažnyčia, kurią 1999 m. konsekravo J.E….

Paplovinio ežero krante stovinti skulptūra pasakoja Igno ir Linos meilės istoriją iš kurios kilo miesto pavadinimas. Skulptūra pastatyta 1993 m.  Autorius – Gintaras Černius. 5 m aukščio ąžuolinė skulptūra susideda iš dviejų, tarpusavyje sujungtų dalių, su metalinėmis saulutėmis viršuje. Kitoje skulptūrų pusėje išpjaustytas trumpas Ignalinos legendos tekstas (Igno ir Linos istorija). Minint Ignalinos 150-mečio jubiliejų skulptūra atnaujinta, tačiau galbūt tiksliau būtų sakyti – iš naujo sukurta ir pastatyta vietoj buvusios, laiko ir oro negailestingai apgadintos. Taigi ir ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti Liną ir Igną, Perkūno…

Pirmą kartą Kazokinės dvarvietė paminėta 1738 metų inventoriuje. Vadinamas Koziczyna. Dvaro sodyba tuo metu buvo nedidelė: namas su kamara, kepykla, svirnas, stainia. Valdė Bortkevičių giminė. 18 a. pab. dvaro teritorija išsiplėtė. 19 a. antroje pusėje dvaras jau priklausė Švenčionių apskrities Zablatiškės valsčiui. 1921 m. dvaro žemės bendras plotas sudarė 444 dešimtines. Lenkų okupacijos metais dvaras priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Iki šių dienų dvaro pastatų išliko nedaug. Autentiški išliko tik karvidės-arklidės fasadų architektūrinio dekoro elementai….

Ignalinos rajono TIC formuoja patrauklų, svetingą, konkurencingą Ignalinos m., Strigailiškio ir Palūšės gyvenviečių, kaip kurortinių vietovių įvaizdį ir teikia vartotojams turizmo informaciją.