Objektų sąrašas

Renka, kaupia, parengia ir nemokamai teikia informaciją apie turizmo paslaugas ir kitus turizmo išteklius.

Kretingos rajono kultūros centro istorija prasideda nuo 1945 m. Kultūros centras įgyvendina kultūrines, edukacines programas, rūpinasi etninės kultūros globa, organizuoja meno mėgėjų kolektyvų, būrelių, studijų kultūrinę veiklą, rūpinasi meno mėgėjų kolektyvų parengimu ir dalyvavimu Dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, organizuoja valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimą, kuria ir įgyvendina koncertines, meno programas, organizuoja tarptautinius, respublikos, regiono ir rajono renginius (festivalius, koncertus, konkursus), rengia parodas, koncertines mėgėjų meno kolektyvų keliones, poilsio vakarus.

Kretingos dvaro medinis vandens malūnas žinomas nuo XVI a., o akmenų mūro pastatytas 1770-1771 m., valdant dvarą Vilniaus vyskupui Ignotui Masalskiui. Grafas Juozapas Tiškevičius jį rekonstravo, pristatydamas fachverkinį antstatą, ir 1878 m. įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę ir dvaro stalių dirbtuves. Tarpukariu čia veikė grafų Tiškevičių aliejaus fabrikas „Oelit“, saldainių dirbtuvė, medaus ir sirupo dirbtuvė „Šatrija“. XX a. antroje pusėje pastate buvo Kretingos valstybinio ūkio malūnas ir sandėlis. Malūne šiuo metu įrengta etnografinė ekspozicija „Saulės ratu“, kuria norima parodyti žemę mylinčius ir…

Grafų Tiškevičių valdymo metais buvo išplėtotas šiltnamių ūkis. Išliko vienas šiltnamis, statytas XIX–XX a. sandūroje greta grafų Tiškevičių dvaro ratinės. Pastatas iš abiejų galų turėjo mūrinius priestatus, reikalingus erdviam stikliniam šiltnamiui prižiūrėti. Juose dvaro daržininkai laikė įrankius, viename priestate stovėjo krosnis, kuria buvo apšildomas šiltnamis. Dvaro šiltnamis buvo vieno aukšto, pailgo, stačiakampio plano. 2011–2013 m. rekonstruotas dvaro šiltnamių priestatas su buvusia katiline. Atstatyta tik dalis buvusio šiltnamio, kita dalis, privatizavimo laikotarpiu tapusi privačia nuosavybe, toliau nyksta. Abi šiltnamio dalys yra valstybės…

Kretingos miesto Rotušės aikštė (XVII a. urbanistikos paminklas) ir Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1931 m. Kretingos šaulių kuopos (meistras – Jonas Akinskas), atstatytas 1990 m., Rotušės aikštėje, Kretingos miesto centre, Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti.

Pastatyta pagal Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdį. Tikima, kad Švč. Mergelės Marijos skulptūra ir šalia trykštantis šaltinis, kaip ir tikrojo Lurdo, turi stebuklingų galių. Šalia prie užtvankos glaudžiasi buvęs vandens malūnas (išmūrytas 1822 m.).

Ūkvedžio namas pastatytas XVIII a. paskutiniame ketvirtyje. Jis buvo skirtas aukštesnę padėtį užimantiems iš bajorų ir miestiečių luomo kilusiems tarnautojams apgyvendinti. 1838 metais pastatas rekonstruotas ir pritaikytas laikinai dvaro savininkų rezidencijai. Joje įrengta nedidelė puošni salė su sienine tapyba, kurią dekoravo dailininkas profesionalas, gerai susipažinęs su XVIII a. pab. – XIX a. vidurio Europos, ypač Anglijos, interjerų dekoravimo principais. 1885 metais atnaujintas. XX a. pirmoje pusėje jame gyveno dvaro tarnautojai, veikė dvaro administracijos (ūkvedžio) būstinė, skalbykla, dvaro savininkų lengvųjų automobilių…

Muziejus pradėtas kurti 1989 metais. Kai 1991 metais mokyklai buvo suteiktas prezidento Aleksandro Stulginskio vardas, muziejui buvo skirtas atskiras kambarys ir įrengta nedidelė ekspozicija, skirta Aleksandrui Stulginskiui. 1996 metais muziejus buvo praplėstas ir jam skirtas didesnis kambarys, na, o 2004 m. Nepriklausomybės akto signatarų pagalba atpirkus ir rėmėjams padedant suremontavus mokykloje buvusio buto du kambarius, muziejus įsikūrė šiose patalpose. Čia atidaryta ir Nacionalinio muziejaus dovanota 23 stendų Aleksandro Stulginskio gyvenimą ir politinę veiklą atspindinti ekspozicija. 2010 rėmėjos iš JAV Danutes…

Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Salantų regioninio parko iniciatyva 2012 m. ES struktūrinių fondų lėšomis piliakalnis ir jo aplinka sutvarkyti ir pritaikyti lankyti. Piliakalnį, Laumės kūlį ir Lurdą jungia žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai, kurių bendras ilgis – 2,8…

Nuo Vilniaus į pietvakarius, rajono pakraštyje gyvuojantis kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių gyvenviečių. Pirmieji totoriai šioje vietoje apsigyveno Vytauto Didžiojo laikais, konkrečiai – 1397 metais, kai kunigaikštis po pergalingo karo žygio grįžo su karo belaisviais. Sakoma, kad dabartinio kaimo teritorijoje Vytautas apgyvendino 40 totorių belaisvių. Iš to ir kilęs kaimo pavadinimas Qırıq Tatar. Pačiame kaimo centre stūkso mediniai maldos namai – mečetė. Tai pati seniausia ir viena iš keturių šiandien Lietuvos teritorijoje…