Objektų sąrašas

Ūlos akis – tai versmė (šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. Versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m. Šaltinio debitas yra apie 140 m³/d. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir daro nemažą spūdį. Jame nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis – kaip sako vietiniai, „šalcinis alma“. Šaltinio vanduo yra kalcio magnio hidrokarbonatinis….

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus restauravimo centro pirmasis istorinis įrašas – 2000-ieji. Tais metais restauruotose H. Šojaus dvaro patalpose, buvusioje malkinėje, įkurtame centre pradėta vykdyti veikla. Pirmaisiais gyvavimo metais čia dirbo tik medžio restauratorius. Tačiau bėgant laikui Restauravimo centro veikla plėtėsi. Šiuo metu jame jau dirba trys skirtingų sričių – tekstilės, metalo ir dokumentų – restauratoriai. Pastarieji nuolatos dalyvauja įvairiuose seminaruose, stažuotėse, tobulina kvalifikaciją ir žinias. Restauratoriai ne tik vykdo pagrindinį savo darbą – restauravimą. Jie atlieka ir prevencinį konservavimą: nuolatos…

Aukštumalos pažintinis takas, po rekonstrukcijos pailgėjo beveik 350 metrų (dabar tako ilgis į vieną pusę yra 1200 m), įkurtas Aukštumalės telmologiniame draustinyje. Draustinis įsteigtas norint renatūralizuoti ir išsaugoti Aukštumalės pelkinę ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija. Šiame take lankytojai susipažins su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais bei gyvūnais. Taką, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda, sudaro vienpusis maršrutas su informacija. Kūlgrinda – XVIII a. palikimas, kai buvo nutiestas kelias skersai pelkės, tam kad sujungtų…

Jašiūnuose 1824–1828 m. išdygę dvaro rūmai šiandien vadinami svarbiu šalies architektūriniu paminklu. Tai – vėlyvosios klasicizmo architektūros statinys su romantizmo bruožais. Dabar dvaro sodyboje veikia muziejus, rengiami koncertai, parodos, festivaliai. Jašiūnų dvaro muziejuje lankytojai turi galimybę autentiškoje, istorinėje aplinkoje susipažinti su Vilniaus universitetu ir XIX a. istorinėmis asmenybėmis. Muziejaus ekspozicijos pagrindas – Jašiūnų dvaro laikotarpis nuo 1811 metų, kai juos pradėjo valdyti Balinskiai. Pirmame Jasiūnų dvaro sodybos pastato aukšte įrengtos dvi muziejaus patalpos, viena iš jų skirta dvaro buičiai ir kultūrai, kita…

Šiandien Merkinės piliakalnis – vienas iš populiariausių ir labiausiai lankomų objektų visoje Dzūkijoje.Įkurtas XIII a. šalia nuostabios Merkio ir Nemuno upių santakos. Ankstyvajame valstybės kūrimosi etape vaidino svarbų vaidmenį krašto gynyboje. XIV a. pab. – XV a. pr. pilis dažnai buvo puolama kryžiuočių. Greičiausiai Merkinės pily Jogaila pasiraše Magdeburgo miesto teisių suteikimo privilegiją Vilniaus miestui. Užkopus ant piliakalnio galima pasigėrėti atsiveriančia Merkio ir Nemuno santakos panorama.

Etnografinėje sodyboje – namas ir kluonas, statytas 1905 m. Eksponatai pradėti rinkti 1991m. Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba lankytojams duris atvėrė 1994 m. Ekspozicija nuolat papildoma naujais eksponatais, surinktais Parko teritorijoje. Čia sužinosite, kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo ,,grybų trobelėm“, žvejojo, medžiojo, skiltuvu skėlė ugnį ir pasišviesdavo ,,dziedu“, ,,ajo Gudų šalalėn spalgenauc“, apsiavę vyžom, kaip įviliodavo biteles į drevėtą pušį ir ,,geiniu“ lipo į medį, apie šilinių dzūkų gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, amatus. Išgirsite legendas ir padavimus apie Marcinkonis bei jų apylinkes,…

Drevinės bitininkystės ekspozicija įrengta Musteikos kaime. 2006 m. kaime buvo įkurtas senovinių kelminių avilių bitynas, o aplinkinių miškų drevėse apsigyveno bitės. Dabar bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus ir vaškas. Taip pat galima pamatyti, kaip daromi kilminiai aviliai, nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti. Vasaros pradžioje į avilius leidžiami nauji spiečiai. Bityne galima išbandyti ne vieną amatą.

Šiuolaikinė ekspozicija pristato šilinių dzūkų kraštą su Marcinkonių apylinkių gyvenimo būdu, buitimi. Čia ir senovinis dzūkiškas pečius ant medinių pamatų, siauruko geležinkelio drezina, kuria uogautojai seniau traukdavo į raistą, interaktyvūs žaidimai susipažinti su raistų ir girių gamta.

Varėnos miesto parką, kuris kasmet paskutinį rugsėjo mėnesio šeštadienį tampa šalies grybų sostinės centru, puošia šio krašto legendų ir padavimų motyvais sukurtos skulptūros. Žymūs medžio meistrai skulptūrose ir suoliukuose atkūrė Varėnos, Perlojos, Merkinės, Liškiavos ir kitų žinomiausių rajono vietovių, ežerų, upelių kilmės istorijas.

Paliesiaus dvaro ansamblis suformuotas XVIII a. pab.− XIX a. pr. Dvarvietę sudarė pagrindiniai rūmai su šalia buvusia koplyčia, kumetynas, arklidės, ledainė, tvartai ir pirtis, buvo sukaupta turtinga biblioteka. Krašto ūkinis bei kultūrinis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Paliesiaus dvaru. Nuo 1736 metų Paliesiaus dvaras priklausė Livonijos valdžios pareigūnų Kublickių šeimai. Kublickiai Paliesiaus dvaro neteko po XIX a. sukilimų, tuomet dvaro šeimininkai keitėsi, dalis dvaro žemių buvo padalintos į sklypus bei parduotos valstiečiams. 1921 m. Romualdas Bržezinskis tapo dvaro savininku, tačiau prieš…