Objektų sąrašas

Antašavos dvaro ansamblis stovi Antašavoje, Kupiškio rajone. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, o naujuosus 1809–1810 m. dvaro savininko Hiacinto Antašauskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Pastatyti 1812–1816 m. (visi darbai 1811–1820 m.). Iki II pasaulinio karo pabaigos rūmai buvo naudojami kaip reprezentacinis gyvenamas pastatas. Pokario metais įsikuria kolūkio valdyba. 1951 m. perduoti švietimo skyriaus žinion. Išlikusi dvaro sodybos išplanavimo struktūra priskirtina koncentruotam centriniam dvarų sodybų tipui. Sodybos užstatymą formuoja sodybos centre išlikusi 2 pastatų grupė: XIX a. pr. prof. Mykolo…

Sartų ežero apžvalgos bokštas stovi Sartų regioninio parko teritorijoje. 2006 m. jis pastatytas privačiomis lėšomis. Sartų ežero apžvalgos bokštas yra 33 metrų aukščio. Užkopus metaliniais laipteliais iš viršaus atsiveria prieš daugybę tūkstančių metų slinkusių ledynų suformuotas dabartinio Sartų regiono parko kraštovaizdžio reljefas, Sartų ežero vaizdinga panorama. Sartai – ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje (1337 hektarai). Didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – 500 metrų. Kranto linija vingiuoja beveik 80 kilometrų. Ežere yra 7 salos. Didžiausia sala yra 6,5 hektaro…

Piliakalnis įrengtas masyvios kalvos Laukupės kairiajame krante, kairėje kelio Rokiškis-Pandėlys pusėje. Pasiekiamas važiuojant iš plento 123 Biržai- Pandėlys- Rokiškis, prieš Laukupės tiltą pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 100 m pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir pavažiavus 500 m. Šlaituose piliakalnį juosia du griovių-pylimų žiedai. Šį archeologijos paminklą 1909 ir 1911 metais tyrinėjo L. Kšivickis. Piliakalnio papėdėje yra senovinės gyvenvietės pėdsakų. Moškėnų piliakalnis garsėjo Sekminių gegužinėmis.

Rusnės saloje įsikūręs dvaro sodybą primenantis Nemuno deltos parko lankytojų centras. Delta įžymi tuo, kad čia gausu retų perinčių paukščių, svarbi poilsio vieta keliaujantiems sparnuočiams, savita augmenija. Pagrindinė ekspozicijos tema – „Kur išsišakoja Nemunas“. Kaip žinia, visą Nemuno deltą yra išraizgęs tankus hidrografinis tinklas, o visų upių tėvo – Nemuno atšakos yra apglėbusios Rusnės salą. Lankytojai vizualiai tai gali pamatyti piešinyje ant ekspozicijos salės grindų, kur yra pavaizduoti Nemuno deltos vandens telkiniai. Naujųjų technologijų dėka lankytojai interaktyviame žemėlapyje galės susipažinti su visomis regioninio parko lankomomis…

Švėkšnos dvaras rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti XV a. viduryje. Jis tada priklausė Žemaičių seniūnui Mykalojui Kęsgailai. 1766 m. Švėkšnos dvaro šeimininkais tapo grafai Broel Pliateriai ir valdė jį iki 1944 m. Pliateriai gyveno XVIII a. statytame neišvaizdžiame, mediniame vieno aukšto dvare. 1880 m. grafas Adomas Pliateris šalia senojo Švėkšnos dvaro pastatė grakščius, nedidelius ampyro stiliaus rūmus, kuriuos pavadino žmonos vardu – villa „Genowefa“. Parke, aplink vilą, pasodinta daug retų medžių, augalų, iškasti tvenkiniai. 1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą. Maža dalis daiktų, paveikslų…

Žodis „biuvetė“ yra kilęs iš prancūzų kalbos. Tai statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo. Dar XIX a. Birštono mineralinio vandens šaltiniams buvo pastatyti rentiniai ir stogeliai. 1879 m. atrastą ir ištirtą šaltinį kurorto savininkas I. Kvinta pavadino dukters garbei „Viktorija“, tačiau vėliau rašytojo J. Tumo-Vaižganto siūlymu šis šaltinis pavadintas „Vytautas“. Nuo 1928 m. šaltinio versmę žymėjo banginio pavidalo skulptūra, iš kurios nasrų bėgdavo mineralinis vanduo. Pastačius Kauno HE kurorto simboliu tapusią skulptūrą paskandino patvinęs Nemunas. 1960 m….

Vytauto parke pradėjo veikti naujas turizmo objektas – mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“. Jame galima rasti mineralinio vandens baseiną, fontaną, vandens garinimo sieną. Naujuose sveikatingumo namuose visi norintys gali kvėpuoti sveikatai naudingu mineralinio vandens prisotintu oru, ilsėtis, atgauti jėgas, mankštintis, daryti jogos pratimus, gurkšnoti vaistažolių arbatą. Naujasis paviljonas – ne komercinis objektas, įėjimas į jį yra nemokamas. Paviljonas „Birutės vila“ yra uždaras, todėl jame lankytis galima visais metų laikais. Ant paviljone esančių gultų ir prie stalelių vienu metu gali įsitaisyti…

Bradesių ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu. Auga Bradesių kaime, Kriaunų sen., Rokiškio raj. Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.). Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 612 cm, aukštis – 29 m. Kadaise slėnyje tarp Bradesių piliakalnio ir Sartų ežero augusi šventagirė – didelis ąžuolynas. Šventagirė vadinta Tiltalemiškiu (Tilteliomiškiu). Žmonės prisimena, kad kadaise čia buvęs tiltas. Tiltas laikytas mitologiniu. Jis jungęs Vėlių kalną – Velikuškių piliakalnį su Bradesių piliakalniu. Nuo tilto…

Dvaras dokumentuose minimas jau nuo 1614 m. 17 a. antroje pusėje jis atiteko Siesickiams. Vėliau dvarą paveldėjo Radvilos. Paskutinė iš Radvilų, kunigaikštytė Celestina Radvilaitė, po 1921 m. Lietuvos žemės reformos pardavė dvarą Mykolui Deveniui. Deveniai dvare sukūrė pavyzdinį ūkį, veikė spirito varykla, garinė pieninė. Po II-jo pasaulinio karo dvaro žemės atiteko Leonpolio sovietiniam ūkiui. Dabartiniai šeimininkai dvarą pamažu restauruoja.

Veprių muziejus įkurtas 1967 m., jo įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo, mokytojo Jono Žentelio asmeninės kolekcijos pagrindu. Pradžioje muziejus buvo visuomeninis, įsikūręs buvusiame Veprių mokyklos bendrabutyje. 1969 m. muziejus buvo įtrauktas į Lietuvos visuomeninių muziejų katalogą. 1985 m. pripažintas aukštos kultūros muziejumi. 1991 m. tuometinis S. Neries kolūkis pastatė specialiai muziejui skirtą pastatą, į kurį buvo perkelti eksponatai. 1995 m. muziejus tapo Ukmergės kraštotyros muziejaus filialu. Šiuo metu ekspozicijoje ir fonduose yra per 10 000 eksponatų, atspindinčių Veprių krašto praeitį….