Objektų sąrašas

Istoriniuose šaltiniuose Lyduokių dvaras pirmą kartą paminėtas 1499 metais, jis priklausė B. Petkevičiui. Paskiau šeimininkai keitėsi. Dabartinius rūmus projektavo XIX amžiuje kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua. Lyduokių dvaras labiausia suklestėjo XVIII-XIX a. , valdant grafui Bistromui, nuo 1870 metų – jo žentui grafui, karo inžinieriui, generolui Henrikui Vainickiui, nuo 1907 metų – grafui M.S. Kosakovskiui. Mykolas Stanislovas Kosakovskis turėjo turtingą biblioteką ir giminės archyvą; jų dalis yra išlikusi, ją saugo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Dvaro valdytojas Faustas…

Alėją puošia smulkiosios architektūros objektai ir įvairūs meno projektai. Čia galima rasti meno projektą „Kubas“, dažais nutapytas ir įvilktas į plieno rūbą piešinys „Knyga suartina“, esantis ant knygyno „Knygų namai“ sienos, „Pepę Ilgakojinę“, patupdytą ant Ukmergės meno mokyklos muzikos skyriaus stogo, „Haiku“ arba poezijos suolelį. Taip pat čia galima rasti meninę kompoziciją „Vaikų pirštukai“ – manoma, jog ankščiau Ukmergės koklių gamykloje dirbo vaikai. Todėl tokiam faktui paminėti buvo sukurtos lentelės su vaikų pirštukais.

Spėjama, kad sinagoga Ukmergėje buvo jau XVII a. pabaigoje, tačiau dokumentuose ji pirmą kartą paminėta 1721 m. Sinagoga buvo medinė ir stovėjo maždaug dabartinėje vietoje. Tikriausiai ji sudegė per 1787 m. miesto gaisrą, bet buvo atstatyta. 1851 m. prasidėjo sinagogos perstatymo darbai, ji buvo padidinta, tapo dideliu, mūriniu stačiakampio plano pastatu, kurio puošyboje susipynė baroko ir klasicizmo elementai. 1877 m., Didžiojo miesto gaisro metu išdegė sinagogos vidus, bet buvo atkurtas nekeičiant sinagogos išorės. Sinagogos veikla nutrūko 1941 m. 1953 m. Sinagogos pastate…

Ji stovi ant aukšto Ukmergėlės upelio šlaito. Šioje vietoje jau nuo Lietuvos krikšto laikų viena po kitos stovėjo kelios medinės bažnyčios, tačiau jas dažniausiai suniokodavo gaisrai. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1820 m. Pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą parapijiečių lėšomis 1931–1935 m. bažnyčia buvo perstatyta. Ji padidinta, pristačius presbiteriją ir dvi zakristijas buvusio fasado gale. Buvusios apsidės gale pastatytas naujas fasadas su portiku. Ypatinga tuo, kad yra bebokštė, centriniame altoriuje stovi didingos Mozės ir Aarono statulos, nors bažnyčia dedikuota Šv. apaštalų Petro ir Povilo…

Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Jam išsikėlus į Varšuvą, dvarą valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau – Julijonas Pac Pamerneckis. Šis dvaro savininkas XIX a. viduryje Krikštėnuose pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Jo sūnūs pardavė dvarą carinės Rusijos admirolui prancūzų kilmės Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Paskutinę dvaro savininkę Eugeniją Janušienę de Bondi kartu su kitais Ukmergės kalėjimo politiniais kaliniais nužudė NKVD kareiviai 1941 m. birželio 24 d. Zarasų rajone….

Apie šį piliakalnį sklando įvairios legendos. Vienoje jų pasakojama, kad čia buvo palaidotas įžymus švedų karys, o ant jo kapo kiekvienas jo kariuomenės kareivis turėjo užpilti po kepurę žemių. Kareivių buvo daug, tad ir kalnas supiltas toks didelis. Visi istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti Ukmergės pilies, buvusios šiame piliakalnyje, paminėjimai susiję su Gediminaičių dinastija. Šis piliakalnis, kaip gynybinis objektas, buvo naudojamas 10-15 a. 1225 m. kunigaikštis Dausprungas ant jo pastatė medinę pilį ir davė pradžią gyvenvietei. Pilis buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir…

Dvaras pradėtas formuoti 16 a. Jis turėjau daugybę šeimininkų, o 1764 m. atiteko garsiajai grafų Kosakovskių giminei. 1862 m. dvaras perstatytas į neogotikinį stilių. Jame buvo gausu italų, lenkų, paties šeimininko S. F. Kosakovskio paveikslų, meno galerija, 12 tūkst. tomų biblioteka. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, vertingiausi daiktai buvo išvežti į Rusiją ir ten dingo. Karo metu dvaras buvo plėšiamas ir niokojamas. Vėliau naudojamas įvairioms reikmėms: našlaičių prieglauda, kareivių buveinė. 1941 m. naciai čia įkūrė getą žydams. Po karo likęs be…

1934 metais prezidentui A.Smetonai švenčiant 60 metų jubiliejų padovanotas ūkis, nupirkta 80 hektarų žemės, dar skirti 25 hektarai miško ir viskas pavadinta „Užugirio kiemu“. 1935 metais dvaro pastatą suprojektavo inžinierius architektas Feliksas Vizbaras, 1937 metais baigta statyba. 1940 metais „Užugirio kiemo“ dvaras buvo nacionalizuotas. Sovietiniais metais buvusio dvaro pastatuose veikė reabilitacinės įstaigos. 2008 m. dvaras perduotas Ukmergės rajono savivaldybei. Rekonstravus dvaro kumetyną, jis buvo pritaikytas teikti laisvalaikio organizavimo paslaugas ir pavadintas Antano Smetonos dvaro šeimos rezidencija.  Rezidencijoje yra 14 jaukiai įrengtų miegamųjų kambarių,…

Šio dvaro istorija prasideda 1934 m., kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento A. Smetonos 60 – metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras. Tokiu būdu susiformavo apie 110, 2 ha žemės sklypas, kuris…

20 a. pradžioje Lėno apylinkėse mokyklos nebuvo. Vaikai mokytis eidavo į Taujėnus. Tuometiniam Lietuvos Prezidentui A. Smetonai kilo mintis savo gimtinėje, Užulėnyje, pastatyti mokyklą. 1935 m. ji buvo iškilmingai atidaryta. Savo išore ir įrengimais ši mokykla, lyginant su to meto gyventojų buitimi, atrodė kaip ištaigingi rūmai: centrinis šildymas, vandentiekis, klasėse – elektros skambučiai, kieme – sporto ir žaidimo aikštelės. Šiuo metu mokykloje veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas. Visus eksponatus surinko vietos gyventoja ir dabartinė muziejaus vedėja Regina Šviežikienė. Vietiniai gyventojai jai…