Objektų sąrašas

Sodyba ir lauko muziejinė ekspozicija yra išsidėstę ant dviejų vaizdingų kalvų, kurias skiria tekantis Tauragnos upelis. Kalvos šlaite, kur išsidėstę senoviniai gulstieji bei statieji kelminiai aviliai, Jus pasitinka lietuvių bičių dievo Babilo skulptūra. Senovinėje pirkioje lankytojai susipažįsta su Lietuvių tautos bitininkavimo istorija, kokiu būdu drevininkai apsaugodavo bites nuo meškų, kurios tuo metu Minčios girioje buvo įprasti žvėrys. Senoviniame svirne veikia krašto dailininkų parodos, trečiame, anksčiau buvusiame ūkiniame pastate eksponuojami bitininkų-stalių darbai, jų įrankiai, senoviniai medsukiai. Apžiūrėję eksponatus, nusileidę prie upelio, kur…

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kuria buvo žavimasi visais laikais, Simne pastatyta 1520 m. Jono Zaberezinskio rūpesčiu. Tai seniausias statinys Užnemunėje ir vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje. XX a. pr. viename laikraštyje buvo apibūdinta, kaip „panaši į tvirtovę, storų ir aukštų sienų bažnyčia.“ Joje gausu meninę vertę turinčių sakralinės dailės kūrinių. Bažnyčioje yra Švč. Marijos Rožinės altorius, kuriame kabo Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Bažnyčios dešinėje pusėje yra įmūrytas „gėdos akmuo“. Bažnyčia 1655 m. buvo smarkiai nuniokota Rusijos kariuomenės….

Rotušės aikšte 1990 m. buvo pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centrą puošusi trikampė Komjaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Didžiuma aikštę supusių XX a. pradžios prekybos ir gyvenamųjų namų buvo nugriauti, 1987 m. pradėjus statyti dabartinį Rotušės pastatą, kuris baigtas 1989 m.

Garsiausias Alytaus krašte Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio kalnu. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria viena iš gražiausių šalies panoramų: plati Nemuno juosta, priešais ošia Punios šilas. Prie piliakalnio pastatytas akmuo su iškaltomis Maironio eilėmis apie legendinį kunigaikštį Margirį: „Tai kapas Margio milžinų!“. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjo kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 m. čia vyko garsusis Pilėnų mūšis. Pilies gynėjai ir gyventojai nutarė verčiau žūti liepsnose nei pasiduoti į nelaisvę. Kryžiuočiams pavyko pralaužti pilies užtvaras. Apgultieji lietuviai, vadovaujami Margirio, matė,…

Netoli nuo Rumbonių yra Punios šilas. Jis apglėbtas 19 km. ilgio Nemuno kilpa. Šilas – vienas iš įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu, apsuptas vandeniu iš visų pusių. Verta apsilankyti miško muziejuje, kuris atidarytas 1979 m. Punios girininkijos patalpose. Muziejuje nemaža medžioklės trofėjų kolekcija, surinkti aplinkiniuose kaimuose buityje naudoti daiktai, senoviniai miško ruošos padargai, miško versluose naudoti įrankiai. Prie girininkijos įrengtas žvėrių aptvaras.

Pivašiūnų amatų centre svečiui bus suteikta galimybė pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo ruginės duonos kepalėlį, sumušti sviestą dzūkiška „buikele“ ir čia pat jį skanauti. Norintiems pajusti dzūkišką skonį – pasiūlys bulvinių dzūkiškų bandų, grikinių babkų, pyragų, pyragėlių, kūčiukų kepimą ir ragavimą. Senųjų amatų mylėtojai taip pat neliks nuskriausti. Edukacinių programų metu svečių laukia pažintis su dzūkiškais amatais, galimybė juos išbandyti ir pasisemti naujos patirties, susipažinti su unikaliais Alytaus rajono tautodailininkų, amatininkų darbais bei kulinariniu paveldu. Užsiėmimų metu…

Nėra tiksliai žinoma, kada susikūrė Dapkiškių sodyba-dvarelis. Galima tik spėti, kad tai galėjo būti XVIII a. pab., kai po trečiojo Žečpospolitos padalinimo senų bajorų Konarskių giminės  palikuonis Jurgis Konarskis demobilizavosi iš karinės tarnybos ir apsigyveno Dapkiškėse, kur gavo taikos teisėjo postą. Tada ir buvo pastatyti gyvenamasis rūmas ir kiti trobesiai. Dvaro sodyba įsikūrusi nuošalioje vietoje, toliau nuo didesnių kelių. Ji gausiai apželdinta vešliais medžiais. Rūmai, kaip ir dvaro pastatai, pastatyti XVIII a. pab. liaudiško klasicizmo stiliumi. Caro administracijos nurodymu sodyba buvo…

Antano Jonyno memorialinis muziejus – pirmasis muziejus Lietuvoje, atidarytas po Kovo 11-osios akto. Tai namai, kuriuose prabėgo poeto, rašytojo, Lietuvos aklųjų draugijos organizatoriaus vaikystė ir paauglystė. Čia saugomi poeto daiktai, rankraščiai, nuotraukos. Lankytojai gali pamatyti XX a. 3 dešimt. alytiškio kambario interjerą. Pavasarį muziejus lyg atgyja – gegužės mėnesį tradiciškai sode lankosi tarptautinis festivalis Poezijos pavasaris, vasarą sode vyksta koncertas Dainuoju poeziją, visus metus organizuojami susitikimai, poezijos vakarai, knygų pristatymai, vedami edukaciniai užsiėmimai.

Alovės amatų kiemelyje bendruomenės visuomeninė organizacija „Susiedai“ besidomintiems Dzūkijos krašto praeitimi siūlo teatralizuotą mokomąją pažintinę programą „Duonos kelias iki stalo“. Ji vyksta autentiškai atkurtoje XIX a. šio krašto valstiečio pirkios aplinkoje. Dalyviai patys susiformuoja užminkytos duonos kepalėlius, išsikepa ir išsineša savo duonelę. Šiame amatų kiemelyje puoselėjamos ne tik duonos kepimo tradicijos, čia galima išmokti kepti ir dzūkiškas bulvines bandas, pinti iš vytelių, drožti iš medžio, iš vilnos velti veltinius ir lieti žvakes iš bičių vaško.