Objektų sąrašas

Rusnės saloje įsikūręs dvaro sodybą primenantis Nemuno deltos parko lankytojų centras. Delta įžymi tuo, kad čia gausu retų perinčių paukščių, svarbi poilsio vieta keliaujantiems sparnuočiams, savita augmenija. Pagrindinė ekspozicijos tema – „Kur išsišakoja Nemunas“. Kaip žinia, visą Nemuno deltą yra išraizgęs tankus hidrografinis tinklas, o visų upių tėvo – Nemuno atšakos yra apglėbusios Rusnės salą. Lankytojai vizualiai tai gali pamatyti piešinyje ant ekspozicijos salės grindų, kur yra pavaizduoti Nemuno deltos vandens telkiniai. Naujųjų technologijų dėka lankytojai interaktyviame žemėlapyje galės susipažinti su visomis regioninio parko lankomomis…

Švėkšnos dvaras rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti XV a. viduryje. Jis tada priklausė Žemaičių seniūnui Mykalojui Kęsgailai. 1766 m. Švėkšnos dvaro šeimininkais tapo grafai Broel Pliateriai ir valdė jį iki 1944 m. Pliateriai gyveno XVIII a. statytame neišvaizdžiame, mediniame vieno aukšto dvare. 1880 m. grafas Adomas Pliateris šalia senojo Švėkšnos dvaro pastatė grakščius, nedidelius ampyro stiliaus rūmus, kuriuos pavadino žmonos vardu – villa „Genowefa“. Parke, aplink vilą, pasodinta daug retų medžių, augalų, iškasti tvenkiniai. 1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą. Maža dalis daiktų, paveikslų…

Žodis „biuvetė“ yra kilęs iš prancūzų kalbos. Tai statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo. Dar XIX a. Birštono mineralinio vandens šaltiniams buvo pastatyti rentiniai ir stogeliai. 1879 m. atrastą ir ištirtą šaltinį kurorto savininkas I. Kvinta pavadino dukters garbei „Viktorija“, tačiau vėliau rašytojo J. Tumo-Vaižganto siūlymu šis šaltinis pavadintas „Vytautas“. Nuo 1928 m. šaltinio versmę žymėjo banginio pavidalo skulptūra, iš kurios nasrų bėgdavo mineralinis vanduo. Pastačius Kauno HE kurorto simboliu tapusią skulptūrą paskandino patvinęs Nemunas. 1960 m….

Vytauto parke pradėjo veikti naujas turizmo objektas – mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“. Jame galima rasti mineralinio vandens baseiną, fontaną, vandens garinimo sieną. Naujuose sveikatingumo namuose visi norintys gali kvėpuoti sveikatai naudingu mineralinio vandens prisotintu oru, ilsėtis, atgauti jėgas, mankštintis, daryti jogos pratimus, gurkšnoti vaistažolių arbatą. Naujasis paviljonas – ne komercinis objektas, įėjimas į jį yra nemokamas. Paviljonas „Birutės vila“ yra uždaras, todėl jame lankytis galima visais metų laikais. Ant paviljone esančių gultų ir prie stalelių vienu metu gali įsitaisyti…

Bradesių ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu. Auga Bradesių kaime, Kriaunų sen., Rokiškio raj. Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.). Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 612 cm, aukštis – 29 m. Kadaise slėnyje tarp Bradesių piliakalnio ir Sartų ežero augusi šventagirė – didelis ąžuolynas. Šventagirė vadinta Tiltalemiškiu (Tilteliomiškiu). Žmonės prisimena, kad kadaise čia buvęs tiltas. Tiltas laikytas mitologiniu. Jis jungęs Vėlių kalną – Velikuškių piliakalnį su Bradesių piliakalniu. Nuo tilto…

Dvaras dokumentuose minimas jau nuo 1614 m. 17 a. antroje pusėje jis atiteko Siesickiams. Vėliau dvarą paveldėjo Radvilos. Paskutinė iš Radvilų, kunigaikštytė Celestina Radvilaitė, po 1921 m. Lietuvos žemės reformos pardavė dvarą Mykolui Deveniui. Deveniai dvare sukūrė pavyzdinį ūkį, veikė spirito varykla, garinė pieninė. Po II-jo pasaulinio karo dvaro žemės atiteko Leonpolio sovietiniam ūkiui. Dabartiniai šeimininkai dvarą pamažu restauruoja.

Veprių muziejus įkurtas 1967 m., jo įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo, mokytojo Jono Žentelio asmeninės kolekcijos pagrindu. Pradžioje muziejus buvo visuomeninis, įsikūręs buvusiame Veprių mokyklos bendrabutyje. 1969 m. muziejus buvo įtrauktas į Lietuvos visuomeninių muziejų katalogą. 1985 m. pripažintas aukštos kultūros muziejumi. 1991 m. tuometinis S. Neries kolūkis pastatė specialiai muziejui skirtą pastatą, į kurį buvo perkelti eksponatai. 1995 m. muziejus tapo Ukmergės kraštotyros muziejaus filialu. Šiuo metu ekspozicijoje ir fonduose yra per 10 000 eksponatų, atspindinčių Veprių krašto praeitį….

Dvaras įsikūręs Veprių miestelio vakaruose, Veprių ežero šiaurės vakarų krante. Dvaro pirmtake laikytina ant Veprių piliakalnio stovėjusi medinė lietuvių pilis, kurią 1384 m., tarpusavio kovų dėl valdžios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje metu, užėmė Vytautas, padedamas Kryžiuočių ordino. Piliai praradus savo gynybinę reikšmę, šalia iškilo dvaro pastatai. Dvaro sodybą supa landšaftinio parko likučiai. Buvę dvaro ūkiniai pastatai yra gyvenami.

Siesikų dvaras – pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto. Siesikų dvaro sodybą sudaro 6 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė, kumetynas) ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių. Ji kadaise priklausė kilmingai Siesickių giminei. Rūmai pastatyti 1492 – 1517 m. Tai viena iš nedaugelio pilių – bastilijų pavyzdžių, likusių Lietuvoje. Šiuo metu dvaro rūmai restauruojami, atkuriama 16 a. struktūra. Jau sutvarkytas rūmų parkas,…

Petronių amatų namai – ne tik bendruomenės susibūrimų, bet ir tam tikrų tradicinių kaimo amatų išsaugojimo ir puoselėjimo vieta. Amatų namuose įrengtose krosnyse kepama lietuviška duona, spaudžiami sūriai, verdami virtiniai. Šiems darbams naudojami tradiciniai įrankiai ir namų darbo produktai. Kulinarijos paveldo fondo komisija sertifikavo 10 rūšių petroniškių sūrių, kitų pieno produktų ir 2004 m. priėmė Petronių amatų namus į Lietuvos kulinarinio paveldo fondą. Amatų namų narės yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinės amatininkės, senojo amato – pieno apdirbimo, apdorojimo, perdirbimo…