Objektų sąrašas

Dešiniajame Nemuno krante stūksantis Rambyno kalnas apipintas legendomis ir padavimais. Senovėje Rambynas buvo daug aukštesnis, jame stovėjo skalvių pilis Ramigė. Pilis buvo sugriauta ir šiandien Rambynu vadinama tik likusi kažkada didelio piliakalnio papėdė. Nuo 45 m aukščio kalno viršūnės, kurioje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdai į Mažąją Lietuvą (Kaliningrado sritis), Lietuvos istorijai ir kultūrai svarbius Ragainės ir Tilžės miestus, Nemuno vingius, potvynio vandenimis užliejamas pievas, Nemuno deltos pradžią. Rambyno kalnas –skalvių (baltų) genties šventvietė. Kalnas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą kaip mitologinis…

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgiama poilsiautojų susibūrimo vieta. Palangos simbolis sudegė 2002 m., jo restauracija pradėta 2012 m. Per metus atstatyta mūrinės Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą…

1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Bažnyčios statybą finansavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Pliateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos ir gretimų parapijų gyventojai. Bažnyčia sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis – 65 m. Bažnyčios interjerą puošia 8 altoriai. Didysis altorius, beveik 16 m. aukščio, kartu su sakykla pagamintas Austrijos Tirolyje, Purgerio fabrike. Po Didžiuoju altoriumi yra kripta.

Senasis Švėkšnos dvaro sodybos kompleksas, turintis architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, yra vienas iš gražiausių ir geriausiai tvarkomų Žemaitijos parkų. Parkui įkurti panaudota kalva Švėkšnos miestelio vakarų dalyje, prie Švėkšnalės ir Šalnos upelių. Už puošnių neorenesansinių formų parko vartų prasideda didinga 12 m pločio alėja, nusitęsusi iki centrinės ansamblio dalies – parterio, įrengto priešais Genovaitės vilą, savo architektūros formomis kartojančią nedidelių renesansinių Italijos vilų pavyzdžius. Parko dalis, išsidėsčiusi žemutinėje terasoje, yra kontrastas aukštutinei: parko elementai dėstyti laisvai, be griežtų geometrinių kanonų: terasą…

Muziejus įsikūręs rekonstruotame pastate, priklausiusiam žinomam Klaipėdos šaltkalviui. D. Varkalis apgriuvusiame Klaipėdos senamiesčio pastate aptiko žinomo Klaipėdos kalvio meistro Gustavo Kackės (Gustav Katzke) kalvę su išlikusiais autentiškais senojo meistro darbo įrankiais bei įranga. Kilo idėja restauruoti šį ir gretimą pastatą, įrengti nuolatinę kalvystės darbų ekspoziciją. Suremontavus senąją kalvę, D.Varkalis joje atgaivino kalvystės amatą, o kieme įrengė laikiną kapinių kryžių ir tvorelių ekspoziciją. Kalvės-muziejaus kiemelyje eksponuojami ypač meniški XIX a. pab.–XX a. pr. Klaipėdos kapinių kryžiai ir tvorelės. Pirmajame aukšte daugiausia vietos…

Klaipėdos dramos teatro pradžia laikomi 1935 m., kai į Klaipėdą buvo perkeltas uždarytasis Šiaulių dramos teatras. Pavadintas Klaipėdos valstybiniu teatru veikė iki 1939 m. pavasario, t. y. iki Klaipėdos krašto aneksijos. 2015 m. įvyko iškilmingas teatro pastato atidarymo renginys Teatras tapo vienu moderniausių Baltijos regione. Teatre įrengtas teatro muziejus, kuris primins šios kultūros įstaigos praeitį.

Liškiavos kaimelyje galima išvysti didingą vėlyvojo baroko architektūros paminklą Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblį – vieną lankomiausių Dzūkijos objektų. 1697 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladislovas Jurgis Kosyla savo turtus užrašė Seinų dominikonams, įpareigodamas juos pastatyti mūrinę bažnyčią ir vienuolyną. Vienuoliai Liškiavoje įsikūrė tik XVIII a. pr. ir pastatė mūrinį vienuolyną bei bažnyčią. Bažnyčią puošia italų tapytos freskos, 7 baroko – rokoko stiliaus altoriai, seni autentiški suolai su dominikonų intarsijomis, XVIII – XIX a. sakralinės tematikos paveikslai, 1899 m. Lenkijos meistro Antonio…

Druskininkai nuostabaus grožio gamtos kampelis, nuolat besiplečiantis ir sulaukiantis svečių ištisus metus. Tad, 2015 m. atverta naujai sutvarkyta viešoji erdvė – K. Dineikos sveikatingumo parkas. Parko veiklos užuomazgos siekia XIX a. pabaigą. 1925 m. sportinės medicinos propaguotojos ir Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio gydytojos Eugenijos Levickos (1896-1931) iniciatyva čia buvo įkurtas nedidelis saulės vonių parkas. Parkas yra pripažintas kultūrine vertybe, taip pat jis yra istorinio ,,Saulės tako“, Druskininkų urbanistinės struktūros bei kraštovaizdžio dalis. 2015 m. baigti du iš keturių parko rekonstrukcijos etapų. Atkurta…

Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras puoselėja tradicinių amatų kultūrą Tauragėje. Specialistų pagalba turėsite galimybę patys pasigaminti darbelį. Jūsų laukia  pažintis ne tik su tradiciniais amatais, bet ir kulinariniu paveldu: vilnos vėlimo, pynimo iš vytelių, bitininkystės, žvakių liejimo, muilo gaminimo, advento vainiko gaminimo ir kitos edukacijos. Edukacijų metu būsite pavaišinti natūralių žolelių arbata.

Mažeikių muziejuje saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto istorijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, senosios fotografijos, senųjų spaudinių ir dokumentų, dailės bei liaudies meno kūriniai. Svečius pasitinka ekspozicija – „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“, skirta kuršių, žiemgalių ir žemaičių, kultūros paveldui pažinti. Lankytojams susipažinti su muziejaus fonduose saugomais pavieniais eksponatais ir jų kolekcijomis nuolat ruošiamos keičiamosios parodos, edukacinės programos.