Ar Palanga draugiška neįgaliesiems?

Nesenai atlikome socialinį eksperimentą apie Klaipėdos miesto gatvių ir viešųjų objektų pritaikymą neįgaliesiems turintiems judėjimo negelią. Eksperimentas buvo aprašytas dienraščio “Vakarų ekspresas”. Tuomet uostamiesčio lankomiausius, aktualiausius objektus, gatves ir viešąjį transportą „tikrinti“ padėjo neįgalus sportininkas Karolis Stončius.

Karolis neliko abejingas ir šį kart, kuomet asociacija „The Human Body and Mind Institute“ išsiruošė į daugelio lietuvių mėgiamiausia kurortą Palangą.

Palangoje lankėmės neatsitiktinai, turėjome tikslą išsiaiškinti ar garsioji „močiučių Palanga“ galį būtį draugiška netiek močiutėm kiek aktyviam, jaunam žmogui sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje.

Su Karoliu susitikome Palangos reabilitacijos centre, kur 25 metų vaikinas jau pusmetį mokosi medienos apdirbimo amato ir įgijas teoriniu bei praktiniu žinių planuoja savo verslą.

Paprašytas Karolis Stončius mielai sutiko atlikti eksperimentą apie Palangos paplūdimio , gatvių, kitų lankytinų objektų prieinamumą neįgaliesiems.

Kaip ir galima būtų atspėti savo eksperimento metu numatėme aplankyti šio kurorto simbolius – centrinę J. Basanavičiaus gatvę, Palangos tiltą, gintaro muziejų ir žinoma paplūdimį. Eksperimentas turi parodyti ar objektai dėl kurių milijonai žmonių Palangoje apsilanko kasmet yra pasiekiami neįgaliajam.

Dauguma žmonių buvusiu Palangoje turbūt jau žino atsakymą ar žmogus sėdintis neįgaliojo vežimėlyje gali patekti į paplūdimį, taigi paaiškėjo, kad misija neįmanoma. Tiek nuo Palangos tilto ar nuo bet kurio keliuko vedančio jūros link tik priartėjus prie paplūdimio kelias neįgaliajam tampa tarsi uždrausta zona. Teko rasti netgi kažką panašaus į kelio neįgaliesiems fragmentą iki pat jūros t.y. gelžbetonio blokus užpustytus smėlių, o jeigu smėlio ir nebūtų šie blokai labiau primena kelia tankui, nes tokiu keliu nepravažiuotu netgi rimtas visureigis, kadangi viduryje kelio atsiveria didžiuliai plyšiai ir stačios pakopos. Kilo klausimas kam aplamai šie blokai išmesti paplūdimyje? Ir kokia šios nenaudingos investicijos kaina.

Sunkai, o tai reiškia ne kiekvienam neįgaliajam, bet Karolis pakilo į dar vieną Palangos miesto simbolį – tiltą vedanti į jūrą, nuo tilto atvesti du keliai vedantys žemyn į paplūdimį, bet ir vėl šie nuolydžiai vos prasidėję jau užpustyti smėliu.

Nepavykus „pailsėti“ pajūryje Karolis nusprendė „pasikultūrinti“ ir nuo jūros tilto nuskubėjo link Palangos gintaro muziejaus. Žinia muziejus randasi kurorto botanikos parko centre, o nesenai pasibaigęs lietus taip sudrėkino kelią, kad neįgalus vaikinas suabėjojo ar nevertėjo savo tikslo link judėti miško takeliais kurie neįgaliojo vežimėliui taip pat dažniausiai nepravažiuojami. Po maždaug dešimties minučių kelio purvinais takais vedami Karolio nusigavome iki gintaro muziejaus, bet čia ir vėl laukė nemalonus netikėtumas, kadangi vaikina pasitiko statūs laiptai ir jokios galimybės patekti į muziejų.

Tuomet savo kelione baigėme ten pat kur ir pradėjome centrinėje Palangos J. Basanavičiaus gatvėje kuri turbūt vienintelė vieta prieinama neįgaliajam tarp lankytinų Palangos vietų tik klausimas ką ten veikti…

Andrejus Larionovas

Straipsnio šaltinis: www.blaivykla.lt

Visos teisės saugomos
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas